apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgriūti — intr. 1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language
griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgriūti — intr. 1. išvirsti: Siena išgriùvo J. Supuvus tvora išgriùvo Al. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko A.Baran. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo Rk. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Sml. Nelabai tų… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugriūti — intr. 1. nukristi, nupulti; parvirsti: Porą kartų jam taip nugriuvus ir negreit atgavus žadą, tėvai manė jį mirus P.Cvir. Iš arklio kanopos žemė nugriuvus Ad. Nugriūsi [nuo vežimo], tai tada verksi Mrp. Tas kap rikterėjo – nuo visų stogų kaminai… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagriuvimas — pagriuvìmas sm. (2) → pagriūti. 1. SD390 suirimas, nuvirtimas: Buvo pagriuvimas anų namų didis brš. 2. mėnesio sumažėjimas, sudilimas, delčia: Pagriuvimu mėnesio (tarpijose) ark dirvą – nebūs varpučio Trk. 3. paliegimas, liga: Jūsų pagriuvime… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagrūti — žr. pagriūti 1: Plytų krūva jau pagrùvo, kada nors visai subirs Up. grūti; apgrūti; išgrūti; nugrūti; pagrūti; sugrūti; užgrūti … Dictionary of the Lithuanian Language
pairti — 1 paìrti intr. 1. pagriūti, pavirsti: Paupiais paìro žemė, kur vanduo pagraužė J. Tas tiltelis pairo Dkš. Kluonas paìręs (apgriuvęs) Vrn. Pėdas pairo (benešamas iširo) Kč. | Vyrai pairo šalin nu klausyklos – įsėdo kurtas kunigas Šts. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pargriūti — intr. 1. parvirsti, parpulti: Kad ir pargriūsi, negi suduši gal? Sdk. Pargriuvo kaip pelų maišas Rz. Kaip vištelė bėgo, klėtelė pargriuvo NS13. 2. smarkiai parbėgti, pareiti: Parlėkė pargriùvo kaip akis išdegęs Srv. griūti; apgriūti; atgriūti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pergriūti — intr., pergriūti 1. pervirsti: Aš pergriuvau per jį, neužsigavau Ds. Griūtè pergriuvaũ per tvorą Slm. 2. žr. sugriūti 4: Pergriūva pirm ansai klajojimas atskaluonių DP473. griūti; apgriūti; atgriūti; … Dictionary of the Lithuanian Language